paveldėti

paveldėti
1 paveldė́ti, pavéldi (paveldo SPII59, -ė́ja K; R121,123, MŽ159,161), -ė́jo tr. NdŽ, DŽ, pavéldėti NdŽ, KŽ; CI308, Sut, N, L 1. H171, R, MŽ, KI385, K, M, Š, Rtr gauti kaip palikimą: Tėvainystę apturiu, paveldžiu SD50. Tekėk, senis ilgai nepatvers, pavéldėsi gaspadą Slv. Ir iš tėvų, matyti, gerą skatiką paveldėjo V.Krėv. Vyturys paskui paveldė́jo tą visą kiemą Sch230. Sūnus viską pavéldėjo J.Jabl. Paveldėjamas LL241. Iš indoeuropiečių prokalbės paveldė́tas žodis K.Būg. Šios giesmės yra paveldėtos iš pagoniškų saulės sugrįžimo apeigų rš. Mūsų vaikai tur karčemą paveldėti rš. Paveldimoji bajorystė rš. Aš turiu aulį, kurį jau mano tėvas nu savo tėvo yra paveldėjęs S.Dauk. Tie paveldėjo žemes, kožnas storasta savo kampą BB1Mak1,9. | intr.: Kurie po jo smerčio turtais jo pavelda Jzm.
paveldė́tinai adv. Š; Q140, CI518: Paveldėtinai duoti N. Lietuva jiems turinti tekti paveldėtinai rš. paveldimaĩ adv.; LEVIII35: Niekas nežino, kad kas Karadgirio miškus būtų gavęs paveldimai rš.
2. gauti iš prigimties (ppr. fizines ir psichines ypatybes): Paveldimà liga NdŽ. Gabumus, stiprią sveikatą paveldė́ti DŽ1. Išmintis nepaveldėjama prš. Mano pažįstami ir bičiuliai kartais paspėlioja, kokias savo būdo savybes aš esu paveldėjęs iš tėvo, kokias iš motinos V.Myk-Put. | Paveldė́ja tėvus vaikai, prauda! Drsk. 3. Q84,285, H162, R111, MŽ145, J įgyti, pasisavinti, užvaldyti: Apgaliu, paveldžiu SD259. Lenkai paveldė́ję buvo Lietuvą Sdb. Karališkas raštas svetimo pavéldėtas NdŽ. Eikšęte, pagirtieji tėvo mano, paveldėkite karalystę SPI6. Antiochas stiprus miestus Egipto paveldėjo ir didį skarbą iš jų gavo BB1Mak1,20. Kaipo Viešpats tos žemės algojasi nuog žemės, kurią paveldėjo ir kurioj gyvena ir viešpatauja arba karaliauja SPII138. Eikiam aukštyniuo ir paveldėkiam žemę, nesa mes ją galim apgalėti BB4Moz13,31. Kantrume jūsų paveldėkite dūšias jūsų BtLuk21,19. Pone, ant ko aš suprasiu, jog eš ją paveldėsiu BB1Moz15,8. Ir anys paveldėjo aną [žemę] ir gyveno toje BBJoz21,43.
paveldė́tinai adv.: Ir jus atvedžiau žemėna, ant kurios aš savo ranką pakėliau, idant ją duočiau Abrahamui, Izaokui ir Jokūbui, tą aš jumus duosiu abelna (paraštėje paveldėtinai) BB2Moz6,8. Tau šitą žemę ant gyvenimo (paraštėje paveldėtinai, apsėstinai) paduočiau BB1Moz15,7.
4. perduoti, palikti, skirti palikimą: Numus pavéldėjo kitam – pavedė J.Jabl(Grg). Klaudijus numirė ir ciesorystę savo posūniui Nero paveldėjo Jrk. \ veldėti; apveldėti; įveldėti; išveldėti; nuveldėti; paveldėti; užveldėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • paveldėti — paveldėti, pavéldėti vksm …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • paveldėti — paveldėti, pavéldėti vksm …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apimti — apim̃ti àpima (àpema, apìema, apiema), àpėmė (apìėmė, apiemė) J tr. 1. SD197, K kiek nuo paviršiaus paimti, aprinkti: Aš visų [giliukų] nerenku, paviršį àpimu tik Bsg. | prk.: Žvirbliai paviršiuo visus rugius àpėmė (aplesė) Šts. 2. nuimti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsėdėti — tr. 1. Krč sėdint budėti (ppr. prie ligonio ir numirėlio): Apsėdėti ligonį, t. y. sarginti J. Lavoną apsėdėti, arba budėti J. Prašom ateit senelio apsėdėti, vakar pasimirė Skrb. Pryš smertį eidavo apsėdėti Pgr. Moterys išėjo nabašnyko apsėdėti Ps …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apturėti — apturėti, àpturi, ėjo tr. K 1. Q76,162,538, SD124,117, SD44,180,235, H172, R, R59,125,187,360, MŽ, MŽ79, 164,248,482, Sut, KlG169, M, BzB272, L, Rtr, NdŽ, KŽ, Grg gauti, pasinaudoti, įsigyti sau: Įgyju, gaunu, apturiu SD185. Įgyt rūpinuosi,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptėvykštauti — tr. paveldėti: Palaiminti romūs, nes jie aptėvykštaus žemę DP532. tėvykštauti; aptėvykštauti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apveldėti — 1 apveldėti tr. Rtr, apveldėti BŽ55,74, KŽ; SD226,230, N užvaldyti, užgrobti: Ans apveldėjo visą turtą, t. y. paėmė vienas, o kitiems nedavė J. veldėti; apveldėti; įveldėti; išveldėti; nuveldėti; paveldėti; užveldėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • arvuoti — ×arvuoti, uoja, ãvo tr.; Kel1862,4 paveldėti: Kieno naudą arvuoti KII81. Piningus ... jis nuo ... pasimirusio genties arvavęs buvo LC1884,4 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdirbti — išdìrbti; SD417 1. tr. išdaryti, ištaisyti: Išmislijo, iš ko išdìrbtie Lz. Dar išdirbčia tau kryželį baltų akmenėlių, prisirinkus, prisinešus net nuo Nemunėlio LTR(Pnd). Visi mūrai išdirbti kalkėm, be jokio cemento Skr. Išdirbo bokštą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išveldėti — 1 išveldėti tr. Rtr, NdŽ, KŽ 1. M, LL287 atimti paveldėjimo teisę: Atimti palikimą, paveldėjimo teisę, išveldėti BŽI526. Kiti bus ant manęs rūsčios širdies, jei kurį išveldėsiu, nieko nepalikdamas rš. 2. žr. 1 apveldėti: Kiriathaim yra išveldėtas …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”